ADVOKATO IGORIO SMIRNOVO AUTORINĖ TEISINĖ ANALIZĖ.
ANALIZĖ PARENGTA OFICIALIOS STATISTIKOS PAGRINDU.
2026-08-03.
Penki skaičiai apie migraciją Lietuvoje
Oficialiais 2025 metų duomenimis:
- 217 067 užsieniečiai gyveno Lietuvoje;
- priimta 158 214 prašymų išduoti arba pakeisti leidimą laikinai gyventi;
- 7 211 kartų atsisakyta leidimą išduoti arba pakeisti;
- panaikintas 28 961 leidimas laikinai gyventi;
- Migracijos departamento kompetencijos klausimais pradėtos 994 bylos Regionų administraciniame teisme (RAT) ir 411 bylų Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (LVAT).
Duomenys paskelbti 2025 metų Migracijos metraštyje.
28 961 panaikintas leidimas laikinai gyventi nereiškia, kad beveik 29 tūkst. žmonių buvo pripažinti pažeidėjais ar išsiųsti iš Lietuvos. Leidimai panaikinami skirtingais pagrindais, taip pat ir nutrūkus darbo santykiams Lietuvoje, nors pats žmogus nėra padaręs jokio pažeidimo. Kiekviena situacija yra individuali.
Leidimo gyventi netekimas gali tapti tikra katastrofa žmogui ir visai jo šeimai – atimti teisę gyventi ir dirbti Lietuvoje, palikti be pajamų, sugriauti čia susikurtą gyvenimą, vaikų socialinę integraciją bei jų ateities perspektyvas, o dažnai – ir faktiškai išardyti šeimą.
Vien gauti leidimą gyventi jau nepakanka
Pagrindinė statistikos išvada – Lietuvos migracijos politika vis labiau pereina nuo leidimų išdavimo prie jau suteikto statuso kontrolės.
2024 metais buvo panaikinti 29 673 leidimai laikinai gyventi, 2025 metais – 28 961. Taigi kalbama ne apie atsitiktinį vienų metų šuolį, o apie nuolatinį ir didelį kontrolės mastą.
Reikšmingiausi leidimų panaikinimo pagrindai 2025 metais:
- 17 186 – nutraukta darbo sutartis;
- 4 036 – darbo sutartis faktiškai nebuvo sudaryta;
- 673 – aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojas ilgiau negu šešis mėnesius turėjo bedarbio statusą;
- 1 989 – pateikti duomenys neatitiko tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai;
- 223 – nustatyta grėsmė valstybės saugumui.
Taigi leidimo panaikinimo priežastys gali būti visiškai skirtingos – nuo įprasto darbo santykių pasibaigimo iki sunkių pažeidimų ar grėsmės valstybės saugumui. Todėl iš pirmo žvilgsnio panašūs sprendimai gali turėti visiškai skirtingas teisines perspektyvas.
Lietuvos valstybė turi teisę ir pareigą tikrinti, ar užsienietis ir toliau atitinka gyvenimo Lietuvoje sąlygas, laikosi įstatymų ir nekelia grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Ir tai yra teisinga.
Tačiau šiandien užsieniečiui nepakanka vieną kartą gauti leidimą gyventi. Būtina suprasti, kad jo statusas gali būti patikrintas pakartotinai, o jau išduotas leidimas – panaikintas.
Teisminė kontrolė iš tiesų veikia
Ypač iškalbinga yra teismų statistika.
Vien dėl atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi arba dėl tokio leidimo panaikinimo 2025 metais buvo pradėtos:
- 494 bylos Regionų administraciniame teisme;
- 150 bylų Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme.
Oficialūs duomenys taip pat rodo, kad šios kategorijos bylose Migracijos departamento sprendimai buvo panaikinti:
- 66 Regionų administracinio teismo bylose;
- 47 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose.
Iš šių skaičių negalima apskaičiuoti „laimėtų bylų procento“. Tais pačiais metais pradėtos ir užbaigtos bylos nebūtinai sutampa, o procesas LVAT gali būti to paties ginčo tęsinys po pirmosios instancijos teismo sprendimo.
Tačiau pagrindinė išvada yra akivaizdi: Migracijos departamento sprendimų teisminė kontrolė nėra formalumas. Sprendimai iš tiesų yra panaikinami.
Tai negarantuoja teigiamo rezultato konkrečioje byloje. Tačiau patvirtina, kad Migracijos departamento sprendimas ne visada yra paskutinis žodis.
Griežta migracijos politika nepaneigia atskirų klaidų galimybės
Lietuvai būtina griežta migracijos politika. Migracijos departamento ir kitų valstybės institucijų darbas yra svarbus nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai ir tinkamam teisėtos migracijos sistemos veikimui.
Tačiau net būtina ir teisėta politika negali pateisinti klaidos konkretaus žmogaus byloje.
Kai kasmet priimama dešimtys tūkstančių sprendimų, atskirose bylose gali būti neteisingai nustatyti faktai, neįvertinti svarbūs dokumentai, nepakankamai individualiai išnagrinėta konkreti situacija arba padarytos neproporcingos išvados.
Tokiais atvejais teismas netrukdo valstybei vykdyti migracijos politikos. Priešingai – teisminė kontrolė leidžia ištaisyti tai, kas konkrečioje byloje buvo padaryta neteisingai.
Du iš pirmo žvilgsnio panašūs sprendimai gali turėti visiškai skirtingas teisines perspektyvas. Kartais lemiamą reikšmę turi vienas neįvertintas dokumentas, neteisingai nurodytas faktas, įvykių seka arba svarbi aplinkybė, kurios Migracijos departamentas tinkamai neįvertino.
Ne kiekvieną nepalankų sprendimą galima panaikinti. Jeigu pažeidimas iš tiesų padarytas, faktai nustatyti teisingai, o pritaikytos pasekmės atitinka įstatymą, advokatas negalės dirbtinai tokios bylos paversti perspektyvia.
Tačiau taip pat pavojinga iš anksto laikyti bylą beviltiška, nepatikrinus paties sprendimo ir jo pagrindu nustatytų aplinkybių.
Laikas turi lemiamą reikšmę
Sprendimo atsisakyti išduoti ar pakeisti leidimą gyventi arba tokį leidimą panaikinti apskundimo terminas paprastai yra vos 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. Atskirų susijusių administracinių sprendimų atveju gali būti taikomas bendras vieno mėnesio terminas. Konkretus terminas visada turi būti tikrinamas pačiame sprendime ir taikytiname įstatyme.
Jeigu žmogus mato, kad sprendime neteisingai išdėstyti faktai, neįvertinti svarbūs dokumentai arba neatsižvelgta į esmines jo darbo, šeimos ir gyvenimo Lietuvoje aplinkybes, nieko nedaryti ar mėginti savarankiškai ištaisyti padėtį neapgalvotais veiksmais gali tapti lemtinga ir sunkiai ištaisoma klaida.
Prieštaringi paaiškinimai, laiku nepateikti įrodymai arba praleistas apskundimo terminas vėliau gali labai apsunkinti, o kartais – ir panaikinti veiksmingos teisinės gynybos galimybę.
Kalbama ne apie pergalės pažadą. Profesionalus įvertinimas reikalingas tam, kad būtų laiku nustatyta, ar byla iš tiesų yra beviltiška, ar sprendime yra faktinių ir teisinių trūkumų, leidžiančių ginti žmogaus teisę gyventi Lietuvoje.
Būtent migracijos bylose patyręs advokatas gali įžvelgti gynybos galimybę, kurios pats žmogus sprendimo tekste gali tiesiog nepastebėti.
Šaltiniai:
