2025-12-17.

Viešai prieinama teismų praktika rodo, kad pastaraisiais mėnesiais migracijos bylų skaičius teismuose ženkliai sumažėjo:

2025 m. gruodį naujų bylų ir priimtų sprendimų buvo iki 4–5 kartų mažiau nei 2025 m. rugsėjo–spalio mėnesiais. 

Pastaraisiais mėnesiais migracijos srityje dirbantys teisininkai, darbdaviai ir užsieniečiai pastebi akivaizdų pokytį: bylų dėl Migracijos departamento sprendimų teismuose nagrinėjama mažiau.

Teismų sprendimų ir naujų bylų dinamika rodo aiškų kritimą, palyginti su 2024 m. pabaiga ir 2025 m. pradžia, vasara bei rudens pradžia.

Remiantis Regionų administracinio teismo (RAT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) viešais duomenimis, 2025 m. rudenį–žiemą migracijos bylų nagrinėjimo intensyvumas sumažėjo daugiau nei per pusę, o naujų bylų inicijavimas per kelis mėnesius nuosekliai traukėsi.

Svarbu: toks pokytis negali būti paaiškinamas vien sezoniškumu – kritimas matomas visoje grandinėje: nuo naujų bylų pirmojoje instancijoje iki galutinės instancijos sprendimų.

Praktinė pastaba: migracijos bylose neigiamas sprendimas labai dažnai nėra galutinis taškas. Tinkamai įvertinus situaciją ir laiku pasirinkus teisinę strategiją, daugeliu atvejų pavyksta išsaugoti teisę gyventi ir dirbti Lietuvoje.

Todėl gavus neigiamą Migracijos departamento sprendimą SVARBU NEDELSTI IR KUO ANKSČIAU KREIPTIS Į ADVOKATĄ, kuris profesionaliai specializuojasi migracijos teisės srityje, kol dar egzistuoja realios teisinės galimybės apginti savo situaciją.

Aplinkybių autorinė analizė

Šis procesas nėra atsitiktinis. Jį lemia keli tarpusavyje susiję veiksniai.

Pirma – darbo migracijos kvotos riba

2025 m. darbo migracijos kvota (24 830) buvo faktiškai išnaudota 2025-12-02. Tai reiškia, kad:

• naujų prašymų srautas metų pabaigoje objektyviai sumažėjo;

• dalis Migracijos departamento sprendimų buvo atidėti ar laikinai „užšaldyti“;

• atitinkamai sumažėjo ir ginčų, pasiekiančių teismus.

2026 m. kvota – 24 706 – patvirtinta 2025-12-10 ir įsigalioja nuo 2026-01-01.
Ji praktiškai nesiskiria nuo 2025 m., todėl leidžia daryti išvadą, kad proceso intensivumas nėra stabdomas, bet ir neplečiamas.

Svarbi detalė: 2026 m. kvota taikoma tik naujai svarstomiems asmenims – ji neapima jau turinčių leidimus gyventi užsieniečių.

Praktikoje tai reiškia, kad žmonės neretai kreipiasi tik tada, kai kvota jau išnaudota ir sprendimas neigiamas. Tokiais atvejais laikas tampa kritiniu veiksniu, tačiau net ir tada dažnai dar egzistuoja teisiniai sprendimo keliai.

Būtent todėl profesionali advokato konsultacija turi būti suteikta kuo greičiau, kol dar galima pasirinkti veiksmingą gynybos strategiją.

Antra – migrantų struktūros pokyčiai

Pagal Migracijos departamento skelbiamus duomenis, kai kurių pilietybių užsieniečių, turinčių galiojančius leidimus gyventi Lietuvoje, skaičius mažėja arba stabilizuojasi, o tai turi tiesioginę įtaką pratęsimų ir migracijos ginčų skaičiui. Pavyzdžiui:

• Ukrainos piliečių – ~77 351 (2025-10-01 duomenimis); 2024-01-01 duomenimis buvo ~86 353

• Baltarusijos piliečių – ~51 213 (2025-10-01 duomenimis); 2024-01-01 duomenimis buvo ~62 167

• Rusijos piliečių – ~14 005 (2025-10-01 duomenimis); 2024-01-01 duomenimis buvo ~15 888

• Moldovos piliečių – ~11 000; 2024-01-01 duomenimis buvo ~13 000

• Uzbekistano piliečių – ~9 900; 2024-01-01 duomenimis buvo ~9 100

• Indijos piliečių – ~7 500; 2024-01-01 duomenimis buvo ~7 200

• Tadžikistano piliečių – ~6 300; 2024-01-01 duomenimis buvo ~6 700

• Kazachstano piliečių – ~4 500; 2024-01-01 duomenimis buvo ~5 200

Mažėjanti arba stabilizuota „migrantų bazė“ reiškia:
– mažiau pratęsimų,
– mažiau ginčytinų situacijų,
– ir, ilguoju laikotarpiu, mažesnį migracijos ginčų skaičių teismuose.

Tačiau tai nereiškia galimybių nykimo – tai reiškia, kad kiekviena situacija vis dažniau vertinama individualiai, o sėkmė priklauso nuo faktų ir jų teisinio pateikimo.

Tokį vertinimą ir argumentuotą gynybą teismuose pagal Lietuvos Respublikos įstatymus gali užtikrinti tik advokatas, kadangi tik advokatas turi teisę atstovauti migracijos teisminėse ginčuose, o ne internete aptinkamos neprofesionaliomis tarpininkavimo schemomis dirbančios nelicencijuotos firmos ar asmenys.

Trečia – selektyvesnis ir greitesnis sprendimų priėmimas

Migracijos sprendimai pastaraisiais metais tapo labiau individualizuoti, o jų teisinės pasekmės – greitesnės. Tai keičia ir pačių ginčų struktūrą:

• mažėja formalus, iš inercijos inicijuojamas bylinėjimasis;

• daugėja sudėtingų, individualių bylų;

• didėja ankstyvo teisinio vertinimo reikšmė.

Praktikoje tai nereiškia, kad žmogus paliekamas likimo valiai. Priešingai – teisė suteikia realių instrumentų ginti savo situaciją, tačiau jie veikia tik tada, kai naudojami kryptingai ir profesionaliai.

Būtent todėl ankstyvas kreipimasis į patyrusį advokatą, kuris profesionaliai specializuojasi teisminėse migracijos bylose, dažnai lemia, ar situacija bus suvaldyta, ar taps negrįžtama problema.

Ką tai reiškia praktiškai 2026 metais

Svarbu aiškiai pasakyti: migracijos bylos Lietuvoje nedingsta.
Tačiau jos keičiasi.

2026 m. tikėtina:

• laikinas suaktyvėjimas metų pradžioje (galimai neįskaitant sausio mėn.), įsigaliojus naujai kvotai;

• vėliau – labiau filtruotas ir individualizuotas procesas;

• mažesnis bylų skaičius, bet didesnė teisinė rizika kiekvienoje konkrečioje situacijoje.

Daugumai Lietuvoje gyvenančių užsieniečių yra svarbiausia galimybė ramiai, sąžiningai ir nepažeidžiant Lietuvos bei Europos Sąjungos teisės aktų tęsti gyvenimą Lietuvoje – dirbti, auginti vaikus, planuoti ateitį.

Teisingai parinkta teisinė strategija dažnai leidžia būtent tai ir pasiekti, todėl tokiais klausimais verta kuo anksčiau pasitarti su migracijos bylose dirbančiu advokatu, kol dar yra galimybė pasirinkti optimalų sprendimo kelią.

Kam ši informacija ypač svarbi

Ši analizė aktuali:

• transporto ir logistikos įmonėms;

• statybos, gamybos ir paslaugų sektoriui;

• užsieniečių įdarbinimo tarpininkams;

• užsieniečiams, jau gyvenantiems ir dirbantiems Lietuvoje;

• įmonėms, planuojančioms 2026 m. personalą.

Pabaigai

Ši analizė yra autorinis profesinis vertinimas, parengtas remiantis teismų praktika ir viešai prieinamais statistiniais duomenimis. Ji atspindi mano, kaip praktikuojančio advokato, profesinę patirtį ir padarytas išvadas, kurios gali skirtis nuo kitų viešų apžvalgų ar institucinių komentarų.

Migracijos srityje ankstyvas teisinis situacijos įvertinimas labai dažnai tampa lemiamu veiksniu, o ne tik formalus sprendimo apskundimas.

Primenu: skundui dėl Migracijos departamento sprendimo teismui dažniausiai taikomas labai trumpas – 14 dienų – terminas nuo sprendimo gavimo ar įteikimo. Pavėluotas kreipimasis dažnai reiškia negrįžtamą galimybės praradimą.

Tačiau net ir sudėtingose situacijose teisė suteikia realių galimybių rasti sprendimą, o ramus, profesionalus ir laiku atliktas situacijos įvertinimas dažnai leidžia sąžiningiems gerbetiems įstatymus žmonėms likti Lietuvoje ir tęsti įprastą gyvenimą.

The post Migracijos teisminių bylų skaičiaus sumažėjimas Lietuvoje: advokato Igorio Smirnovo autorinė analizė ir 2026 m. prognozė appeared first on Advokatas Igor Smirnov.

Santrauka:
LVAT nagrinėjo ginčą dėl Migracijos departamento sprendimų, kuriais konstatuota, kad nepilnametės pareiškėjos neįgyja Lietuvos Respublikos pilietybės, nes nebuvo įgyvendinta kitos valstybės (Rusijos Federacijos) pilietybės atsisakymo ar netekimo procedūra, kaip to reikalauja Pilietybės įstatymo 27 straipsnis. Pareiškėjai rėmėsi NOTARINE TVARKA PATVIRTINTU TĖVŲ PAREIŠKIMU, tačiau byloje buvo duomenų, jog pagal užsienio valstybės teisę tokia procedūra negalima iki pilnametystės arba tėvams nepakeitus pilietybės.

LVAT pabrėžė, kad pilnametystė (18 metų), kaip ji aiškinama Konstitucinio Teismo doktrinoje, yra objektyvus ir protingas kriterijus pilietybės santykių teisiniam reguliavimui. Todėl kitos valstybės pilietybės atsisakymo faktas negali būti pripažintas vien formaliu pareiškimu, ypač kai nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių tokio atsisakymo įvykdymą.

Teismas konstatavo, kad Migracijos departamentas neturėjo kompetencijos ir diskrecijos pripažinti kitos valstybės pilietybės atsisakymo įvykusiu, kai tam nėra faktinio ir teisinio pagrindo, ir atmetė pareiškėjų apeliacinį skundą.

Praktinė reikšmė:
Pilietybės bylose, ypač susijusiose su nepilnamečiais, lemiamą reikšmę turi objektyvūs, patikrinami duomenys apie kitos valstybės pilietybės netekimą, o ne formalūs ar deklaratyvūs pareiškimai.

Šaltinis:
LVAT praktikos apžvalga, 2025 m. liepa, skiltis „Pilietybė“
https://lvat.lt/doclib/wsbeiwwdace79ds73gzyvt1x3g3fmn66

_____

Jei susiduriate su analogiška situacija – Migracijos departamento sprendimu ar rizika jį gauti –

KREIPKITES INDIVIDUALIAI KONSULTACIJAI.

The post Nepilnamečių pilietybė – būtinos sąlygos atsisakant kitos pilietybės _ LVAT 2025-07-23 appeared first on Advokatas Igor Smirnov.

Santrauka:
LVAT nagrinėjo bylą, kurioje Migracijos departamentas įpareigojo užsienietį išvykti iš Lietuvos, motyvuodamas tuo, kad pasibaigus C tipo vizos 60 dienų galiojimui jis tapo neteisėtai esančiu. Tačiau nustatyta, kad dar galiojant vizai pareiškėjas pateikė prašymą dėl nacionalinės vizos išdavimo, turėjo ekonominį ryšį su Lietuva (darbo / sporto veiklos sutartį), o MD sprendime nebuvo įvertinta prašymo nagrinėjimo eiga.

LVAT pabrėžė, kad pats laiku pateikto prašymo dėl nacionalinės vizos faktas yra esminis vertinant buvimo teisėtumą, o UTPĮ 128 str. (kriterijai MD priimant sprendimą dėl įpareigojimo išvykti / išsiuntimo iš LR) negali būti aiškinamas formaliai, taip, kad 128 str. 1 d. netektų praktinės prasmės. Migracijos departamentas, prieš spręsdamas dėl grąžinimo ar įpareigojimo išvykti, turėjo įvertinti individualias aplinkybes ir 128 str. 1 d. kriterijus, o ne mechaniškai konstatuoti „neteisėtą buvimą“.

Praktinė reikšmė:
Ši byla ypač svarbi ginčuose, kai Migracijos departamentas formaliai taiko „pasibaigė viza → neteisėtas buvimas → išvykimas“ schemą, ignoruodamas, kad asmuo dar galiojant vizai ėmėsi veiksmų įteisinti buvimą (pateikė prašymą dėl nacionalinės vizos ar leidimo). Sprendimas sustiprina argumentą, kad UTPĮ 128 str. turi būti taikomas realiai ir individualiai, o ne deklaratyviai.

Šaltinis:
LVAT praktikos apžvalga, 2025 m. liepa, byla eA-2227-525/2025
https://lvat.lt/doclib/wsbeiwwdace79ds73gzyvt1x3g3fmn66

______

Jei susiduriate su analogiška situacija – Migracijos departamento sprendimu ar rizika jį gauti –

KREIPKITES INDIVIDUALIAI KONSULTACIJAI.

The post BUVIMO TEISĖTUMAS – kai savalaikiai PATEIKTAS PRAŠYMAS vizai (LLG) gauti_ LVAT 2025-07-09 appeared first on Advokatas Igor Smirnov.

Santrauka: LVAT nagrinėjo situaciją, kai MD panaikino užsieniečiui LLG, išduotą šeimos susijungimo pagrindu, motyvuodamas, kad pareiškėjas neva gyveno užsienyje ilgiau nei 6 mėn.

Teismas pabrėžė: MD nepateikė jokio faktinio pagrindimo, kad pareiškėjas gyveno užsienyje ilgiau nei 6 mėnesius, o trumpi atvykimai į Lietuvą nepatvirtina nuolatinio gyvenimo užsienyje. LVAT nurodė, kad MD turėjo surinkti faktinius duomenis, o ne remtis prielaidomis.

Praktinė reikšmė: svarbu objektyvus buvimo užsienyje periodo ir šeimos gyvenimo realumo įrodymas ginčuose su MD.

Šaltinis: LVAT praktikos apžvalga (2025-07, „Užsieniečių teisinė padėtis“)
https://lvat.lt/doclib/wsbeiwwdace79ds73gzyvt1x3g3fmn66?utm_source=chatgpt.com

______

Jei susiduriate su analogiška situacija – Migracijos departamento sprendimu ar rizika jį gauti –

KREIPKITES INDIVIDUALIAI KONSULTACIJAI.

The post LLG panaikinimas dėl DAUGIAU 6 MĖNESIŲ ĮŠVYKOS (gyvenymo užsienyje)_ LVAT 2025 appeared first on Advokatas Igor Smirnov.

Santrauka:
LVAT nurodė, kad formaliai sudaryta, bet faktiškai nevykdoma darbo sutartis (nepradėtas darbas, nėra „Sodros“ duomenų) nesukuria realaus pagrindo gyventi Lietuvoje.

Praktinė reikšmė:
Ginčuose būtina pateikti realaus darbo vykdymo įrodymus, ne vien sutartį.

Daugiau:
LVAT praktikos biuletenis (migracijos bylos)
https://lvat.lt/doclib/wsbeiwwdace79ds73gzyvt1x3g3fmn66

______

Jei susiduriate su analogiška situacija – Migracijos departamento sprendimu ar rizika jį gauti –

KREIPKITES INDIVIDUALIAI KONSULTACIJAI.

The post Darbo sutartis „ant popieriaus“ neapsaugo nuo LLG panaikinimo_ LVAT 2025- appeared first on Advokatas Igor Smirnov.

Santrauka: LVAT teisėjų kolegija 2016-12-27 iškėlė klausimą dėl leidimo gyventi įforminimo kriterijų (pvz., šeimos susijungimas, partnerystės pripažinimas) atitikties Konstitucijai, kai tam tikros šeimos formos (pvz., tos pačios lyties partnerystė) neįtraukiamos teisinėje reguliacijoje.

Praktinė reikšmė: tęsiama diskusija dėl ES / konstitucinių teisės garantų taikymo šeimos susijungimo bylose.

Daugiau: LVAT: teisės į šeimos susijungimą konstitucingumo klausimai (lvat.lt) LVAT

The post Dėl „šeimos“ statuso (LLG užsieniečiui, susituokusiam su tos pačios lyties LR piliečiu) (atitikimo Konstitucijai)_ LVAT 2016-12-27 appeared first on Advokatas Igor Smirnov.

Santrauka: 

LVAT sprendime akcentavo apskundimo termino skaičiavimą nuo SPRENDIMO (o ne PRANEŠIMO apie priimtą sprendimą) faktinio įteikimo (gavimo per MIGRIS) dienos, Vien Pranešimo įteikimas savaime nelaikomas (neprilyginamas) Sprendimo tinkamu įteikimu užsieniečiui.

Praktinė reikšmė: tai svarbu ginčuose dėl terminų skaičiavimo – ypač „uždrausti atvykti“ sprendimų bylose.

Daugiau: LVAT dėl sprendimo uždrausti atvykti apskundimo tvarkos (lvat.lt) LVAT

________

Jei susiduriate su analogiška situacija – Migracijos departamento sprendimu ar rizika jį gauti –

KREIPKITES INDIVIDUALIAI KONSULTACIJAI.

The post MD sprendimo APSKUNDIMO TERMINO skaičiavimas _ LVAT 2025-04-10 appeared first on Advokatas Igor Smirnov.

Esminiai momentai:

• Studijų nepradėjimas yra materialus LLG panaikinimo pagrindas.

• MD turi leisti advokatui atstovauti ir atsiimti leidimą, jei tai numato aprašas.

Daugiau: LVAT: nutraukus studijas – LLG panaikinimas pagrįstas (lvat.lt) LVAT

_____

Jei susiduriate su analogiška situacija – Migracijos departamento sprendimu ar rizika jį gauti –

KREIPKITES INDIVIDUALIAI KONSULTACIJAI.

The post Studijų nutraukimas – LLG panaikinimas ir atstovo teisė_ LVAT 2025-06-13 appeared first on Advokatas Igor Smirnov.

Santrauka:

LVAT nagrinėjo ginčą, kuriame VSAT atsisakė leisti Rusijos Federacijos piliečiui į Lietuvos teritoriją, esant galiojančiai Latvijos išduotai C tipo Šengeno vizai, motyvuodamas, kad asmuo kelia grėsmę viešajai tvarkai/saugumui ir neturi pakankamai dokumentų buvimo tikslo pagrindimui.

2025-04-23 LVAT konstatavo, kad Šengeno informacinėje sistemoje (SIS) įvestas perspėjimas pats savaime negali būti laikomas pakankamu pagrindu Migracijos departamentui panaikinti leidimą laikinai gyventi. Teismas pabrėžė, kad MD turi atlikti individualų vertinimą, proporcingumo testą ir surinkti papildomą informaciją, susijusią su perspėjimu, prieš priimant sprendimą dėl leidimo panaikinimo.

Praktinė reikšmė: šis principas svarbus byloms, kur MD pagrindžia sprendimą vien SIS perspėjimu, be esminių faktinių duomenų.

Daugiau: LVAT – SIS perspėjimas nepagrindžia automatinių sankcijų (teismai.lt) Teismai  ir LVAT praktikos apžvalga (2025-07, „Užsieniečių teisinė padėtis“)
https://lvat.lt/doclib/wsbeiwwdace79ds73gzyvt1x3g3fmn66?utm_source=chatgpt.com

_____

Jei susiduriate su analogiška situacija – Migracijos departamento sprendimu ar rizika jį gauti –

KREIPKITES INDIVIDUALIAI KONSULTACIJAI.

The post SIS perspėjimas nėra automatinis LLG panaikinimo pagrindas_ LVAT 2025-04-23 appeared first on Advokatas Igor Smirnov.