Pavyzdys iš praktikos: klientas buvo pardavęs seną, neeksploatuojamą automobilį neįforminęs pirkimo–pardavimo dokumentų, todėl transporto priemonė liko registruota jo vardu. Praėjus laikui, klientas gavo raginimą sumokėti reikšmingą sumą už policijos sulaikyto automobilio (nustatyta, kad vairavo kitas identifikuotas asmuo) priverstinį nuvežimą ir ilgalaikį saugojimą (nors pats automobiliu nesinaudojo).

Pozicija ir argumentai: nurodėme, kad priverstinio nuvežimo ir saugojimo atveju savininkas turi būti operatyviai informuojamas, kad galėtų laiku atsiimti turtą ir išvengti nepagrįstai augančių sąnaudų. Taip pat akcentuota, jog mokėjimo pareiga negali būti grindžiama laikotarpiu, apie kurį savininkas objektyviai nebuvo informuotas, o transporto priemonės atsiėmimas neturi būti nepagrįstai varžomas.

Rezultatas: ginčas buvo išspręstas ikiteismine tvarka — reikalavimas dėl didžiosios sumos buvo atsisakytas, o situacija užbaigta praktiškai (sutvarkius transporto priemonės išregistravimą ir perdavimą utilizavimui).

Praktinė išvada: parduodant automobilį visuomet būtina nedelsiant įforminti pirkimo–pardavimo dokumentus ir užbaigti registracijos perleidimą (pateikti „Regitrai”) — priešingu atveju gali kilti reikšmingų finansinių ir teisinių rizikų.

The post Bylos kitos. Dėl reikalavimo sumokėti už automobilio priverstinį saugojimą appeared first on Advokatas Igor Smirnov.

Pavyzdys iš praktikos: atstovavau rangovui ginče su subrangovu dėl rekonstruojamo pastato inžinerinių sistemų įrengimo (projektavimo, įrangos/medžiagų ir montavimo darbų). Subrangovas teigė, kad darbai perduoti aktais, o likę darbai nebuvo atlikti dėl rangovo kaltės ir neatsiskaitymo; reikalavo priteisti nepriemoką ir netesybas.

Rangovo pozicija buvo grindžiama tuo, kad:

• perduotas techninis projektas ir dokumentacija neatitiko privalomų reikalavimų (nesuderinta / neužbaigta / nepakankamai detalizuota),

• dalis trūkumų paaiškėjo vykdymo eigoje, todėl buvo reiškiamos pretenzijos ir atliktas trūkumų šalinimo kaštų vertinimas,

• sutarties sąlygos numatė teisę reikšti vėlesnes pretenzijas ir taikyti reikalavimų įskaitymą (kai priešpriešiniai reikalavimai „užskaitomi“ tarpusavyje).

Buvo pateikti rašytiniai įrodymai ir ekspertiniai vertinimai. Ginčas išnagrinėtas dviejose instancijose. Galutinis rezultatas klientui buvo palankus: po teismo patenkintų priešpriešinių reikalavimų įskaitymo iš rangovo priteista tik labai nedidelė „simbolinė” suma ir buvo išvis išvengta subrangovo reikalautos didelės nepriemokos. 

The post Statybos byla. Subrangovo finansinės pretenzijos rangovui appeared first on Advokatas Igor Smirnov.

Tai „nestandartinė”, bet reali iš mano praktikos situacija. Po santuokos nutraukimo teismas buvo nustatęs aiškią tvarką: vaikai gyvena su tėvu, o buvusiai sutuoktinei (vaikų motinai) leista laikinai gyventi šeimos būste tik vykdant konkrečias sąlygas (tarp jų – mokėti sutartą dalį komunalinių mokesčių ir neauginti skolų). Sąlygų nevykdant ir skoloms didėjant, buvo kreiptasi į teismą dėl iškeldinimo, akcentuojant vaikų interesą į stabilų būstą ir finansinį saugumą. Teismas sprendimą priėmė šeimos (vaikų) naudai: buvusi sutuoktinė iškeldinta, priteistos bylinėjimosi išlaidos.

The post Šeimos byla. Buvusios sutuoktinės iškeldinimas iš šeimos būsto appeared first on Advokatas Igor Smirnov.

Įprastinė situacija. 
Užsienietis jau kelerius metus turi leidimą laikinai gyventi (LLG) ir gyvena Lietuvoje, turi šeimą, vaikus, darbą ar verslą. Tačiau dėl:

• ankstesnės tarnybos Baltarusijos ar Rusijos kariuomenėje, darbo ar tarnybos VRM / MČS struktūrose, darbo strateginėse įmonėse,
• ankstesnio teistumo ar kibernetinės kriminalinės praeities,
• ryšio su artimaisiais, dirbusiais šiose struktūrose,

VSD pateikia neigiamą išvadą. Remdamasis šia išvada, Migracijos departamentas:

• panaikina arba atsisako išduoti / pakeisti leidimą gyventi,
• dažnai papildomai nustato kelių metų draudimą atvykti ir įrašo duomenis į SIS.

Ką darome tokiose bylose

• Išsamiai dokumentuojame realų kliento gyvenimą Lietuvoje: šeima, darbo santykiai, integracija, vaikai, kalba, socialiniai ryšiai.
• Atkuriame tikrą tarnybos ar darbo turinį – ar tai buvo šauktinių/privalomoji tarnyba, žemo lygio techninės pareigos (pvz., elektromonteris, vairuotojas, sargas), ar aukštesnės grandies, su realiais sprendimų įgaliojimais.
• Ginčijame automatizmą: reikalaujame konkrečių faktų, rodančių realią grėsmę, o ne tik abstraktų ryšį su institucija ar šeimos nariu.
• Remiamės LVAT praktika, kur išskiriama privalomoji tarnyba ir kontraktinė tarnyba specialiuose daliniuose, taip pat pabrėžiama proporcingumo ir individualaus vertinimo pareiga.

Turime patirties ir nestandartinėse situacijose, kai grėsmė saugumui konstatuojama dėl:

• artimo giminaičio tarnybos kariuomenėje,
• ankstesnių IT/kibernetinių nusikaltimų,
• dezertyravimo iš priešiškos kariuomenės,
• politinių pareiškimų viešojoje erdvėje.

Rezultatai praktikoje

• Kai kuriose bylose pavyko pasiekti, kad teismas panaikintų MD sprendimą, pripažindamas, jog vien privalomoji tarnyba ar žemo lygio darbas be konkrečių faktų nepakanka grėsmei pagrįsti.
• Kitose bylose pavyko sumažinti žalą – pavyzdžiui, panaikinti ar sutrumpinti draudimą atvykti ir SIS įrašą, net jei dėl pačio leidimo teismai laikėsi griežtesnės linijos.
• Yra bylų, kur LVAT pozicija išlieka labai griežta – ypač kalbant apie ilgametę kontraktinę tarnybą jautriuose daliniuose. Tokiose situacijose ieškome bent dalinių sprendimų (terminų sutrumpinimas, galimybė ateityje kreiptis iš naujo).

Jei Jūsų situacija panaši
„Grėsmės saugumui“ etiketė dar nereiškia, kad byla pralaimėta iš anksto. Svarbu laiku kreiptis, išanalizuoti konkrečias aplinkybes ir parengti aiškią, įrodymais pagrįstą strategiją.

The post Bylos. MIGRACIJA-1. Dėl grėsmės valstybės saugumui. appeared first on Advokatas Igor Smirnov.

Įprastinė situacija. 
Užsienietis turi leidimą laikinai gyventi (LLG) Lietuvoje, čia dirba, turi šeimą ir augina vaikus. Dėl karo ir sankcijų teisės aktų atsiranda griežtas ribojimas dažnai vykti į Rusiją ar Baltarusiją.

Žmogus per keletą mėnesių kelis kartus trumpam išvyksta:

• pas sunkiai sergančius tėvus,
• tvarkyti paveldėjimo ir turto reikalų (butų pardavimas, banko seifo sutartys),
• atlikti privalomas procedūras vaikui ar šeimai.

Migracijos departamento sprendimas

• MD mechaniškai suskaičiuoja, kad per 3 mėnesius buvo daugiau nei viena išvyka į „sankcijų zonos“ valstybę.
• Panaikina leidimą gyventi, dažnai skiria draudimą atvykti ir inicijuoja SIS įrašą.
• Išvykų tikslas ir trukmė įvertinami tik formaliai („objektyvių priežasčių neduota“).

Ką darome tokiose bylose

• Renkame pilną įrodymų paketą apie kiekvienos išvykos tikslą ir trukmę: medicininiai dokumentai, paveldėjimo bylos, banko seifo apsilankymų žurnalai, muitinės deklaracijos, transporto dokumentai.
• Pabrėžiame, kad tokios išvykos yra vienkartinės, būtinos ir trumpalaikės, o ne „keliavimas pirmyn–atgal be rimtos priežasties“.
• Remiamės proporcingumo, teisėtų lūkesčių, gero administravimo ir vaikų interesų viršenybės principais – tai argumentai, kuriuos privalo vertinti tiek MD, tiek teismai.
• Teisme rodome, kad Ribojamųjų priemonių įstatymas negali būti taikomas „aklai“, ignoruojant realią šeimos situaciją ir tai, kad pats MD ilgą laiką neprieštaravo planuojamoms išvykoms.

Rezultatai praktikoje

• Yra bylų, kur pavyko pasiekti, kad teismas pripažintų MD sprendimą neproporcingu ir panaikintų LLG panaikinimą ar draudimą atvykti.
• Dalį bylų laimime tarpiniuose etapuose – pavyzdžiui, užtikriname laikinas apsaugos priemones, leidžiančias klientui likti Lietuvoje bylos nagrinėjimo metu, net jei galutinis ginčas dar tęsiasi.
• Yra ir atvejų, kai pirmos instancijos teismas palieka sprendimą galioti – tuomet ieškome sprendimų apeliacijoje.

Jei Jūsų situacija panaši
Gynybos sėkmei čia lemiama faktų detalė – kuo geriau dokumentuotos išvykų priežastys, tuo didesnė tikimybė įrodyti, kad sankcija buvo per griežta.

The post Bylos. MIGRACIJA-2. Dėl daugiau 1 išvykos per 3 mėnesius. appeared first on Advokatas Igor Smirnov.

Įprastinė situacija. 
Leidimas laikinai gyventi (LLG) gautas per darbą ar verslą Lietuvoje. Po kurio laiko:

• pasikeičia darbdavys,
• darbdavys vėluoja mokėti atlyginimą,
• įmonė dirba per subrangą arba keliose valstybėse,
• žmogus kurį laiką neturi oficialių pajamų, bet realiai dirba ar ieško darbo.

MD vertina situaciją formaliai: deklaruotos pajamos nepakankamos, įmonė laikoma „fiktyvia“, veikla – „neatitinka tikrovės“.

Migracijos departamento sprendimas

• atsisakoma išduoti ar pakeisti leidimą gyventi,
• panaikinamas galiojantis LLG/LNG,
• kai kuriais atvejais nustatomas draudimas atvykti ir SIS įrašas („pateikė neteisingus duomenis“).

Ką darome tokiose bylose

• Detaliai parodome realų veiklos turinį: sutartys, sąskaitos, nuotraukos iš objektų, klientų atsiliepimai, darbo grafikai, mokėjimų išrašai.
• Paaiškiname teismui verslo modelį (subrangą, nuotolinį darbą, sezonines veiklas), kad jis nebūtų automatiškai laikomas fiktyviu vien dėl to, kad „netelpa į standartą“.
• Ginčijame neproporcingas sankcijas: net jei MD turėjo pagrindą reikšti pretenzijas, daugiamečių draudimų atvykti taikymas dėl formalių klaidų dažnai yra perteklinis.
• Remiamės LVAT praktika, kur pabrėžiama, kad migracijos institucijos privalo vertinti faktinę situaciją, o ne vien dokumentų formą.

Rezultatai praktikoje

• Kai kuriose bylose teismas panaikino MD sprendimus ir pripažino, kad įmonė vykdė realią veiklą, o formalūs neatitikimai buvo ištaisyti.
• Ne vienoje byloje pavyko panaikinti būtent draudimą atvykti ir SIS įrašą, paliekant galimybę klientui tvarkytis statusą teisėtu keliu ateityje.
• Yra bylų, kur teismai palaiko MD, kai žmogus ilgą laiką nedeklaruoja jokių pajamų ir nesiima veiksmų naujam pagrindui gauti.

Jei Jūsų situacija panaši
Svarbiausia – kuo greičiau surinkti viską, kas rodo realų darbą ar verslą, ir nekaupti „tylos laikotarpių“, kai nėra nei pajamų, nei oficialių dokumentų.

The post Bylos. MIGRACIJA-3. Dėl darbo santykių / pragyvenimo pajamų. appeared first on Advokatas Igor Smirnov.

Įprastinė situacija. 
Kartais pagrindinė problema būna ne tiek pats Migracijos departamento sprendimas dėl leidimo laikinai gyventi (LLG), kiek papildomos sankcijos:

• kelių metų draudimas atvykti į Lietuvą ar į visą Šengeno erdvę,
• asmens duomenų įrašymas į SIS,
• atmetami visi vėlesni vizų ar leidimo prašymai vien dėl šio įrašo.

Tai taikoma už:

• formalius pažeidimus (neteisingai nurodytas adresas, darbdavys, pajamos),
• „fiktyvią“ veiklą,
• senesnius administracinius ar kriminalinius pažeidimus.

Migracijos departamento sprendimas

• Draudimas atvykti ir SIS įrašas dažnai taikomi automatiškai – kaip „priedas“ prie pagrindinio sprendimo.
• Nepakankamai įvertinama, kaip tai paveiks žmogaus šeimą, vaikus, ryšius Lietuvoje.

Ką darome tokiose bylose

• Atskiriame ginčą dėl statuso (LLG/LNG/VNJ) ir ginčą dėl draudimo atvykti/SIS.
• Teisme akcentuojame, kad sankcija turi būti proporcinga – ypač, kai nėra sunkios nusikalstamos veikos ar sąmoningo piktnaudžiavimo.
• Pateikiame įrodymus apie šeimos, darbo ir socialinius ryšius Lietuvoje, kurie rodo, kad visiškas uždarymas į Šengeno erdvę yra per griežtas.
• Remiamės praktika, kurioje teismai panaikina ar sutrumpina draudimus atvykti būtent proporcingumo pagrindu.

Pavyzdys iš praktikos: atstovaujant klientei ginče su Migracijos departamentu dėl priimto sprendimo uždrausti atvykti į Lietuvą ir kartu įrašyti į SIS (Šengeno informacinę sistemą) įspėjimą dėl atsisakymo leisti atvykti ir būti, teismai sprendimą panaikino. Byloje buvo akcentuota, kad net ir esant formaliam pažeidimo konstatavimui, institucija privalo sprendimą individualiai pagrįsti ir taikyti priemones proporcingai asmens situacijai; vien deklaratyvių motyvų ar „šabloninių“ formuluočių nepakanka. Klientės naudai taip pat buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos.

Rezultatai praktikoje

• Ne vienoje byloje pavyko panaikinti anksčiau pritaikytą draudimą atvykti ir SIS įrašą, paliekant klientui atvirą kelią ateityje tvarkytis leidimą gyventi.
• Kai kuriais atvejais teismas draudimą ne panaikino, o sutrumpino, atsižvelgdamas į šeimos situaciją ir pažeidimo pobūdį.
• Yra bylų, kur sankcijos paliktos nepakeistos – ypač, kai nustatyti sąmoningi ir pakartotiniai melagingų duomenų pateikimai.

Jei Jūsų situacija panaši
Net ir turint nepalankų sprendimą dėl statuso, SIS įrašo ir draudimo atvykti peržiūra verta atskiro proceso – tai dažnai vienintelis kelias ateityje sugrįžti į Lietuvą teisėtu būdu.

The post Bylos. MIGRACIJA-4. Dėl draudimo atvykti / SIS įrašų. appeared first on Advokatas Igor Smirnov.

Įprastinė situacija. 
Asmuo nori atvykti į Lietuvą:

• pas sutuoktinį ar vaikus,
• į darbą, studijas ar verslo susitikimus,
• trumpam laikui (turistinis, humanitarinis tikslas).

Pateikia prašymą ambasadai ar Migracijos departamentui dėl vizos, tačiau gauna atsisakymą:

• „nepakankami ryšiai su kilmės šalimi“,
• „neįrodo kelionės tikslo“,
• „yra rizika, kad negrįš“,
• kai kuriais atvejais – „kelia grėsmę valstybės saugumui“ remiantis VSD ar SIS duomenimis.

Ką darome tokiose bylose

• Surenkame kompleksinį įrodymų rinkinį: šeimos dokumentai, santuokos, vaikų gimimo liudijimai, darbo ir nuosavybės įrodymai, kvietimai iš darbdavio ar artimųjų.
• Parodome, kad kelionės tikslas yra konkretus ir patikrinamas, o asmuo turi aiškius įsipareigojimus grįžti (darbas, mokslai, turtas, šeima).
• Ginčijame sprendimus, paremtus vien šabloninėmis frazėmis ir prielaidomis, be realaus individualaus vertinimo.
• Jei atsisakymas susijęs su VSD ar SIS, argumentus suderiname su saugumo bylų logika (žr. tipines bylas Nr. 1 ir Nr. 4).

Rezultatai praktikoje

• Yra bylų, kur teismai patvirtino vizos atsisakymą – ypač kai egzistavo galiojantis SIS įrašas ar rimti pažeidimai.
• Yra ir atvejų, kur pavyko pasiekti teismo sprendimą ar taikos sutartį, po kurios institucija įpareigota iš naujo įvertinti vizos prašymą, atsižvelgiant į papildomus dokumentus ar paaiškinimus.

Jei Jūsų situacija panaši
Vizų bylos reikalauja kruopštaus pasirengimo – svarbu ne tik užpildyti formą, bet ir turėti aiškią „istoriją ant popieriaus“, kurią, esant reikalui, būtų galima apginti ir teisme.

The post Bylos. MIGRACIJA-5. Dėl vizų (ir SIS įrašų). appeared first on Advokatas Igor Smirnov.

Įprastinė situacija. 
Asmuo prašo Lietuvoje prieglobsčio ar papildomos apsaugos, nes kilmės šalyje:

• persekiojamas dėl politinių pažiūrų, pilietinės pozicijos, žurnalistinės ar aktyvistų veiklos,
• gresia mobilizacija į kariuomenę ar represijos už atsisakymą,
• patiria smurtą dėl tautybės, religijos ar kitų požymių,
• su tuo susiduria ir jo šeimos nariai.

Migracijos departamento sprendimas

• dažnai konstatuojama, kad pareiškėjas gali „saugiai persikelti“ į kitą regioną šalies viduje,
• arba kad jo istorija „per daug bendra“, nesusijusi su individualiais persekiojimo faktais,
• todėl prieglobstis ir papildoma apsauga nesuteikiami.

Ką darome tokiose bylose

• Kruopščiai dokumentuojame visą asmens istoriją: protestai, nuotraukos, įrašai, socialinių tinklų veikla, grasinimai, sulaikymai, šaukimai į komisariatą ar kariuomenę, šeimos narių patirtos represijos.
• Padedame surinkti objektyvią informaciją apie situaciją konkrečiame regione (tarptautinių organizacijų, žmogaus teisių ataskaitos).
• Teisme ginčijame abstraktų „vidinio persikėlimo“ argumentą, kai realiai asmuo gali būti atpažintas ar persekiojamas bet kurioje šalies vietoje.
• Siekiame bent to, kad byla būtų grąžinta MD nagrinėti iš naujo, jau įvertinus visus papildomus faktus.

Rezultatai praktikoje

• Yra bylų, kur pirmosios instancijos teismas paliko neigiamą sprendimą, bet vėliau aukštesnė instancija nurodė, kad vertinimas buvo pernelyg paviršutiniškas ir formalus.
• Tokiais atvejais MD tenka iš naujo vertinti riziką, o tai suteikia realią galimybę pateikti papildomus įrodymus ir pakeisti bylos eigą.

Jei Jūsų situacija panaši
Prieglobsčio bylose lemiami būna detalūs ir nuoseklūs faktai. Kuo anksčiau pradedama juos rinkti ir struktūruoti, tuo didesnė tikimybė apsaugoti save ir savo šeimą.

The post Bylos. MIGRACIJA-6. Dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos. appeared first on Advokatas Igor Smirnov.